Wakeboards gali taip įtraukti, jog norėsis kilti į profesionalumo viršūnę

wakeboards

Wakeboards ar, gerbiant lietuvių kalbos grožį, vandenlentės – priemonės, naudojamos užsiimant vandenlenčių sportu. Be pastarųjų ir, aišku, vandens,  dar reikia sportininką tempiančio katerio ar specialios lynų sistemos, kurių dėka judėjimas vandeniu tampa nepriklausomas nuo oro sąlygų, kaip, pavyzdžiui, užsiiminėjant banglenčių sportu. Vandenlentės, savo populiarumą skaičiuoti pradėjusios nuo 80–tojo dešimtmečio pabaigos (kilmės šalis, aišku, yra ne kas kita kaip JAV), būtent ir patrauklios dėl galimybės jomis naudotis nepriklausomai nuo to, ar pučia vėjas, ar vandens paviršius lygus kaip stiklas. Šokti ant lentos galima bet kuriame vandens telkinyje – upėje, ežere ar jūroje. Wakeboards, iš pradžių buvusios kaip alternatyva banglentininkams, snieglentininkams ar riedlentininkams pramogauti ir tobulinti savo įgūdžius, greitai išpopuliarėjo tarp eilinių, su sportu dažnai visiškai nesusijusių žmonių. Vandens lentos neįspraudžia į jokius griežtus rėmus ar taisykles, tai – interpretacija, leidžianti atsipalaiduoti, išreikšti save, plėsti galimybes, o, kai kuriais atvejais – rungtyniauti su bendraminčiais ir siekti užsibrėžtų rezultatų.

Ar tai – jums tinkama pramoga, patogiausia išbandyti apsilankius vandenlenčių parke, kurių mūsų šalyje nuolat gausėja. Pasak šių atstovų, ant lentų stojasi toli gražu ne vien raumeningi vyrukai, bet ir gležnos moterys, nutrūktgalviai senukai ar smalsuoliai vaikai. Tai – kaip minėta, puikiausias įrodymas, jog vandenlentės neturi konkrečios tikslinės grupės: užtenka tiesiog norėti išbandyti kažką naujo. Aišku, įspūdis, kurį paliks ši pramoga, yra nevienodas. Vieniems tai tebus malonus vienkartinis nuotykis, kurį mielai rekomenduos savo draugui ir galbūt dar kažkada išbandys, tuo tarpu kitiems minutės ant lentos praeis taip greitai, jog norėsis dar ir dar. Tai – ženklas, jog galbūt derėtų pasidomėti galimybe vandenlenčių sportu užsiiminėti profesionaliau.

Tokių wakeboard‘o fanatikų netrūksta nei Lietuvoje, nei, tuo labiau, visame pasaulyje. Jie ne tik treniruojasi vieni ar su bendraminčiais, bet ir dalyvauja profesionaliose varžybose (tokių renginių yra ir pas mus). Aišku, tokiu atveju neužtenka retų apsilankymų parkuose: įsigyjamos nuosavos vandenlentės, įsigyjami vandendenlenčių parkų abonementai ar ieškoma kitų sąlygų, leidžiančių užsiiminėti sau malonia veikla.  

Vasaros atostogos pagal sveiką gyvenimo būdą propaguojančią programą

vaikų stovykla "Merkurijus"Šalia kelio Kaunas – Jurbarkas, dešiniajame Nemuno krante, stūkso savitas kalvų miestas – Vilkija. Vilkija yra žinoma dar nuo XIV a., turtinga architektūrinėmis, istorinėmis vietomis, piliakalniais bei nuostabaus kraštovaizdžio apylinkėmis. Aukštuose šlaituose išsidėstę nameliai bei į kalną vingiuojančios stačios gatvelės patraukia kiekvieno dėmesį, priverčia bent trumpam sustoti ir pasijusti tarsi Mažojoje Šveicarijoje.

Šią vasarą Vilkijoje vėl klega linksmi vaikų balsai, skamba dainos, vyksta įvairūs meniniai renginiai, sportinės varžybos, turistiniai ir naktiniai žygiai. Vilkijos žemės ūkio mokykloje įsikūrė VšĮ “Frageta” vaikų ir jaunimo vasaros poilsio stovykla ”Merkurijus”.

Dešimtmečiais kurtos  įdomiausios vaikų užimtumo tradicijos, gyvuojančios iki dabar, vilioja vaikus ir jaunimą iš atokiausių Lietuvos kampelių ir užsienio, vasarą praleisti “Merkurijuje”.

Stovykloje visos sąlygos pasireikšti vaikų kūrybiškumui bei savarankiškumui. Mėgstamus užsiėmimus jie gali rasti čia veikiančiuose būreliuose, kurių išties gausu: savivalda, aerobika, pramoginiai ir gatvės šokiai, “spalvų terapija”, “muzikos garsai” ir kūrybinės dirbtuvėlės ,“origami”, pirmos pagalbos ir gyvenk sveikiau, kovos menai, savigyna bei įvairūs sporto  būreliai.

Stovykloje vaikai tampa drąsesni, nebijo reikšti savo nuomonę, išsakyti ją konstruktyviai, neįžeidžiant manančių kitaip, atviriau bendrauja tarpusavyje.  Pavyzdžiu  stovyklautojams yra su jais

dirbantys vadovai, kurie puikiai supranta vaikų pomėgius, interesus, dar labiau motyvuoja juos naujiems iššūkiams, kaip savarankiškai grupėje pravesti renginį, pastūmėja drąsiau įsijungti į būrelinę veiklą.

Taip pat stovykloje vyksta edukacinė – pažintinė veikla. Kiekvieną pamainą stovyklautojai aplanko Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų, kuris įkurtas 1990 m. buvusioje klebonijoje. Šio namo  sienos regėjo mums gerai žinomus lietuvių kūrėjus, tačiau ryškiausią pėdsaką čia paliko garsiausias lietuvių tautodailininkas Antanas Juška. Jo sukaupti lietuvių liaudies dvasiniai turtai ir šiandien stebina savo gausa: daugiau nei 70 000 senųjų lietuviškų žodžių žodyną, 7 000 dainų dainyną, apie 2 000 melodijų rinkinį, Vydūno ranka rašytus laiškus, B. Buračo autografais paženklintas knygas, dešimtis raštais mirgančių audinių, skrynių, šimtus senosios buities rakandų.

Kartą per  pamainą lankomės “Pas Raganaitę”. Moteris save vadinanti ragana vis atranda, ką nauja sumūryti iš akmenų. Be to, sodyboje knibžda kelios dešimtys raganų skulptūrų. Didžiausia sodybos puošmena Nemuno vingis, gražus visais metų laikais. Sodyboje Raganaitė mėgsta pokyčius,kuriuos įgyvendina pati, na gal ir burtų pagalba, todėl kiekvieną kart čionai apsilankęs būni  nustebintas, nes Brigita idėjų turi visam raganiškam gyvenimui.

Šokio meno stovyklautojus mokė  lietuvių choreografas, baleto šokėjas, „Vilniaus baleto” meno vadovas – Jurijus Smoriginas, pastatęs bendrą šokį su visų amžiaus grupių  vaikais. Stovyklautojai tobulino turimas kompetencijas, atskleidė asmenines saviraiškos galimybes, lemiančias sėkmingą socializaciją.

Diskusijai pas stovyklautojus buvo atvykusi  žurnalistė, poetė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja – Dalia Teišerskytė, kuri  nuoširdžiai bendravo su vaikais, atsakinėjo į  jų pateiktus

klausimus.

Stovyklautojai susitiko su nepaprastos erudicijos moterimi, dalį savo gyvenimo praleidusią Sibiro tremtyje, KTU docente Birute Strakšiene. Ji vaikams priminė kaip reikia mylėti savo Tėvynę ir savo artimus žmones. Toks nuoširdus bendravimas su docente praplečia vaikų suvokimo ribas, padidina motyvaciją bei atkaklumą. Ugdosi  pilietiškumo ir tautiškumo kompetencijos, Plečiasi mokinių komunikacijos bei socialinės  kompetencijos.

Kartą per pamainą, Lietuvos saugesnio interneto centras ir Omnitel Ežys praveda stovyklautojams renginį „Būkime saugūs internete ir vasarą !“, kurio metu vyksta praktinė paskaita apie saugų išmaniųjų telefonų naudojimą, „Protų mūšis“ tarp komandų saugumo internete tema. Pateikiama informacinė erdvė, kurioje žiniomis apie saugumą internete interaktyviai dalinasi saugesnio interneto centro partneriai.

Vaikai instinktyviai linkę ir mėgsta judėti. Jogos pozų ir judesių kilusių iš aplinkinio pasaulio metu tempiamas kūnas ir greta to judėjimas yra sąmoningai derinamas su kvėpavimo bei atsipalaidavimo technikomis, kad teigiamą poveikį patirtų ne tik kūnas, bet ir protas. Procesai vyksta per valios ugdymą,pozų tobulinimą, stiprėjimą, pasitikėjimo savimi ir savigarbos augimą, lankstumo, ištvermės, koordinacijos ir pusiausvyros vystymą. Fizinis aktyvumas siejamas su kūno ir proto augimu, bei vystymusi. Jogoje nėra lenktyniavimo, nėra laimėjusių ar pralaimėjusių. Yra asmeniniai pasiekimai ir pozų, judesių atlikimas žaismingai su džiaugsmu ir be įtampos.  Taip Jogą apibūdino Kauno jogos studijos instruktorė Kristina Šakienė, kuri su kitais instruktoriais veda užsiėmimus stovyklautojams.

Jau šeštą vasarą stovykla “Merkurijus” sėkmingai dalyvauja Lietuvos Respublikos ir Europos socialinio fondo remiamame projekte TAPK, parengusi sveiką gyvenimo būdą propaguojančią ir fizinį aktyvumą skatinančią programą.

Neformalaus ugdymo  programa  sudaryta  kompetencijų ugdymui, lavinimui bei vertybinių nuostatų formavimui. Įgyvendinant neformaliojo švietimo programą vaikų vasaros poilsio stovykloje „Merkurijus“,  lavinami bendravimo, organizaciniai, mobilumo ir kūrybiškumo įgūdžiai, skatinami emociniai ir tarpkultūriniai gebėjimai.

Puikia nuotaika, turiningais netradiciniais renginiais ir neformalia aplinka pulsuojanti stovykla pateikia gausybę staigmenų vaikams, suteikdama galimybę atrasti save. O vykę renginiai, įvairūs susitikimai su žinomais žmonėmis praplečia vaikų gebėjimus, prusina juos, skatina kūrybai, bei nepriekaištingai elgsenai.